- išmislioti
- ×išmislióti 1. tr. išgalvoti, prasimanyti: Tai netikę vaikai: niekuomet ramiai nepasėda, vis tura ką nors išmislióti Up. 2. intr. būti nepatenkintam kuo, norėti ko kito: Užteks išmislióti – valgyk, ką turi po nosia Rs. Ir su valgiu jis labai išmislió[ja] Vg. 3. refl. tr., intr. išgalvoti ką nebūta, pramanyti: Išsimisliója juokų dalis J. Jie ant manęs išsimisliója Skr. \ mislioti; išmislioti; pramislioti
Dictionary of the Lithuanian Language.